http://www.aktyvai.lt

Šiuolaikinis žmogus – išsiblaškęs

0

Nuolat ką nors užmiršta, sunkiai susikaupia, neišlaiko dėmesio… Toks portretas šiais laikais būdingas ne tik garbaus amžiaus, bet ir jauniems žmonėms. Ar išsiblaškymas būdingesnis šiuolaikiniam žmogui?

Ne liga

Vyresnės kartos manymu, vaikai ir anūkai turi rimtų psichologinių bėdų. Net pasigirsta užuominų apie dėmesio sutrikimą. Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos klinikos vadovė ir Teorinės psichologijos katedros lektorė dr. Loreta Zajančkauskaitė – Staskevičienė mano, kad negalima jaunosios kartos išsiblaškymo vadinti dėmesio sutrikimu. Kas prieš 30 metų būtų buvę sutrikimas, šiais laikais – beveik norma. Pavyzdžiui, dabar visiškai normalu, kad vienu metu žmogui prieinami keli informacijos šaltiniai. Anksčiau tai nebuvo būdinga.

Vis dėlto bendra žmogaus evoliucija taip greitai neįvyksta, todėl susiduriama su sunkumais. Tik tai nėra sutrikimas. Žinoma, yra pavienių dėmesio sutrikimo atvejų. Kaip atskirti tą ribą, kur baigiasi norma ir prasideda sutrikimas? Buitinis kriterijus pasitikrinti – klausimas, kiek tai trukdo gyventi. Jeigu žmogus nebeįstengia užsiimti produktyvia veikla – matyt, išsiblaškymas jau trukdo. Jeigu tuos sunkumus išmokstama įveikti, išsiblaškymas veikiausiai netrukdo ir neperžengia normos ribų.

Kartu su padidėjusiu informacijos srautu padaugėjo ir jos valdymo galimybių. Dabar kone visi vaikšto su išmaniaisiais telefonais, delninukais, planšetiniais kompiuteriais, nešiojamaisias kompiuteriais ir nuolat įsijungę internetą. Šios priemonės turi funkcijų, leidžiančių nustatyti priminimus, susidaryti savo planus, kalendorius ir, atėjus laikui, visais kanalais primena, ką ir kaip daryti. Naujasis informacinių technologijų amžius ir yra dvilypis: jis davė ne tik naujų įrankių, kurie prietų pokyčių padeda prisitaikyti. Taigi, kol kas nėra pagrindo naujosios kartos dėmesio išskirstymo šiuolaikinio pasaulio platybėse vadinti bėda. Tie, kurie auga šioje aplinkoje, puikiai prisitaiko.

Darbinė ir ilgalaikė atmintis

Pašnekovė nemano, kad, gaudamas vis daugiau informacijos, dalį jos žmogus iš atminties turi ištrinti, t. y. Pakeisti nauja. Anot Zajančkauskaitės – Staskevičienės, neįmanoma iš atminties ko nors ištrinti. Antra, žmogaus atminties galimybės smarkiai skiriasi: vieni įsimena daug ir lengvai, kiti sunkiai. Ištirti žmogaus atminties klodų ir talpos netgi neįmanoma, nes atsimenama ne visada valingai. Tačiau tai galioja tik ilgalaikei atminčiai. Trumpoji, darbinė, atmintis yra ribota. Pavyzdžiui, vienu žvilgsniu statistinis žmogus negali aprėpti daugiau kaip 9 objektų. Dėmesio išlaikymo ir trumpalaikės atminties vidutinė apimtis yra 7+- 2 objektai. Šie skaičiai neturi reikšmės ilgalaikei atminčiai, kai tam tikri reiškiniai gali kartotis, dėmesį gali atkreipti antraplaniai objektai, o įsimenama daugiau ir tvirčiau. Ilgalaikėje atmintyje saugomos informacijos apimtis labai didelė.

O kaip dėl sunkumų susikaupti? Šiuolaikiniam žmogui nelengva išlikti susikaupusiam ilgesnį laiką, o dabartinis jaunimas daug geriau geba sutelkti dėmesį į šešis dalykus vienu metu. Šiais laikai žmonės tarsi paskirsto dėmesį daugeliui dalykų. Taigi jaunajai kartai vieni dalykai sekasi blogiau, bet kiti – geriau.

Bėda – žmonių ryšys

Vis dėlto kaip dabartinio žmogaus bėdą galima įvardyti negebėjimą susikaupti į bendravimo ir emocinius dalykus. Pavyzdžiui, asmeniui sunku klausyti vieno žmogaus ir jį suprasti. „Ar tai yra blogis? Klausimas yra atviras. Vis dėlto tam tikros savybės vienomis gyvenimo aplinkybėmis kliudo, kitomis – gelbsti“, – svarsto L. Zajančkauskaitė – Staskevičienė. Ar bendraujant su kitais vertėtų pasirinkti prioritetus, kai žmogus yra svarbiau nei kiti informacijos šaltiniai? Ar minėtos jaunosios kartos savybės ydingai neperdėlios pamatinių ir amžinių vertybių? „Taip, įprotis priešpriešinti žmogų kitiems informacijos šaltiniams kaip vieną iš daugelio vėliau asmeniui gali sukelti bėdų, nes keičiasi ir kultūra, ir vertybės. Pervertinimo laikotarpis visada atrodo sunkus, bet prisitaikymas galiausiai įvyksta“, – mano pašnekovė. Zajančkauskaitė – Staskevičienė patvirtina bendradarbio, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos lektoriaus dr. Visvaldo Legkausko žodžius, kad vyresnė karta visada laikydavo jaunąją kartą prarasta, bet pasaulis dėl to nesugriuvo. Jaunoji karta atsineša ką nors naujo, o senajai ne visad lengva tai suprasti, todėl abiem sunku susiderinti.

Greitieji kreditai – prapultis ar išeitis?

0

„Greitųjų kreditų bendrovės nesismulkina“, „ Greitųjų kreditų mėgėjai praranda būstus“, „Areštuotas lengvų pinigų mėgėjų turtas“ – susidaro įspūdis, kad vos pasiskolinęs šimtą ar du šimtus eurų žmogus pažadina mistines jėgas, kurios akimirksniu sugriauna jo gyvenimą. Kokia yra padėtis atmetus emocijas?

Po ilgų įtikinėjimų atiduoti skolą greitųjų kreditų bendrovės nebesismulkina – reikalauja areštuoti turtą. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, daug registruojama būtent lengvų pinigų mėgėjų turto areštų. Pernai tokių areštų mastas perkopė 7 mln. Eurų sumą.

Vien per pirmąjį 2015 metų ketvirtį greitųjų kreditų bendrovės pateikė 1 030 prašymų areštuoti nemokių klientų turtą. Bendra suma siekia 1,6 mln. eurų. „Palyginti nemažą tokių areštų skaičių, gali būti, lemia intensyviai reklamuojami greitieji kreditai. Tai skatina ne ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų, o jas trumpam išspręsti lengvai pasiskolinus. Vėliau imama dar viena paskola, skirta padengti pirmajai: matome, kad yra asmenų, skolingų beveik visoms greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms. Dėl to areštuojamas gyvenamasis būstas, automobilis“, – teigia Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus pavaduotoja Daiva Raupytė.

Šiek tiek mažiau Turto arešto aktų registre yra arešto aktų, priimtų pagal bankų prašymus, – per pirmuosius tris 2015 metų mėnesius įregistruota 1 010 tokių arešto aktų. Pastebima tendencija, kad su bankais skolininkai atsiskaito vis atsakingiau, 2014 per tokį pat laikotarpį gauta beveik penktadaliu (19,6 proc. ) daugiau kreipimųsi nei šiemet. Panaši ir lizingo bendrovių klientų elgsena – 2015 pirmojo ketvirčio duomenimis, registruota 20,6 proc. mažiau prašymų areštuoti jų turtą.

Iš viso per pirmąjį 2015 metų ketvirtį turto arešto aktų įregistruota 14 437. Tai 14 proc. mažiau, nei buvo įregistruota per pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. Daugiausia, apie trečdalį, areštuota kelių transporto priemonių, žemės sklypai sudaro 15 proc. bendro areštuoto turto, pastatai – 14 proc. Per pirmuosius tris 2015 metų mėnesius buvo areštuotas 2 107 įmonių ir 11 392 fizinių asmenų turtas. Asmenų, kurių turtas areštuojamas, amžius nesikeičia – dažniausiai areštuojamas 41 – 50 metų moterų ir 31 – 40 metų vyrų turtas.

Bendras 2014 m. Turto arešto aktų registre įregistruotų arešto aktų mastas siekia 893,5 mln. eurų sumą, o pirmąjį 2015 metų ketvirtį – 453,7 mln. eurų. 2015 metų kovo 31 d. duomenimis, Turto arešto aktų registro duomenų bazėje buvo įregistruotas 220 571 turto arešto aktas. Fizinio asmens turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis fizinio asmens nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą ar kitų asmens įsipareigojimų vykdymą.

Lemia įvairios aplinkybės

Fizinio asmens turtas gali būti areštuojamas dėl įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, laiku nesumokama bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nutarimas skirti baudą persiunčiamas, kad būtų vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, arba vengiama vykdyti laiku prisiimtus įsipareigojimus, dėl kurių yra priimtas teismo sprendimas.

Sprendimą areštuoti Lietuvos Respublikoje esantį turtą turi teisę priimti teismas, antstolis, prokuroras, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, muitinės institucijos ir kitos įstatymuose numatytos valstybės institucijos ir pareigūnai. Privačių bendrovių šiame sąraše nįra – sprendimą priima teismas, antstolis, jei suma yra ganytinai didelė ir nėra kitų galimybių išieškoti skolą, ir valstybės institucijos.

Dažnai turto areštas yra taikomas ir dėl nepagrįstos sumos. Pavyzdžiui, 30 tūkst. Eurų kainuojantis turtas areštuojamas dėl kelių šimtų eurų skolos, tačiau tai nereiškia, kad jis bus parduotas iš varžytinių. Suma, kai skolos išieškojimas yra nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, – 2 tūkst. Eurų. Sprendimas areštuoti turtą dažnai priimamas ne tik norint garantuoti skolos grąžinimą, bet ir stengiantis skolininką morališkai paspausti bei dėl vienos visiškai paprastos pragmatiškos priežasties – turto arešto aktas kainuoja, maža to, tai viena iš brangesnių vykdymo proceso procedūrų.

Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė sakė, kad nekilnojamasis turtas areštuojamas ta apimtimi, kurios reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, t. y. ne didesne. Kitaip sakant, jei turtas bus parduodamas, kreditoriaus ir antstolio naudai bus išskaičiuojama būtent ta suma, tai visiškai nereiškia, kad iš žmogaus bus atimtas visas būstas. Pasak specialistės, kartais privačios kreditų bendrovės kreipiasi į teismą su prašymu areštuoti turtą, kad tikrai būtų garantuotas atsiskaitymas su kreditoriais, tačiau toliau niekas nevyksta – laukiama, kol skolininkas atsiskaitys. Jeigu norima skolą išieškoti priverstine tvarka, reikia kreiptis į teismą, šis išduos vykdomąjį raštą išieškoti skolą, ir tuomet darbo imsis antstoliai. Paprastai taip ir daroma.

Priešiškumas neslūgsta

Smulkieji vartojimo kreditai (dar vadinami greitaisiais kreditais) nuo pat atsiradimo Lietuvoje pradžios (prieš 9 metus) buvo sutikti itin priešiškai. Tiesa, netruku šią nuomonę pagrindė ir nemažai, dramatiškų istorijų – žmogus pasiėmė greitąjį kreditą ir liko be nieko… Beje, tokiais atvejais nutylima, kad išieškant nedidelį kreditą antstolių išlaidos gali jį padvigubinti. Dera pasakyti ir tai, kad antstolių išlaidos, netylant visuomenės pasipiktinimui, taip pat buvo ne kartą koreguotos, kaip, beje, ir greitųjų kreditų bendrovės, patirdamos spaudimą, irgi tvarkė savo veiklą.

Tiesa, yra žmonių, sugebėjusių pasiskolinti iš bene visų veikiančių greitųjų kreditų bendrovių, kaip ir prasilošusių, įklimpusių į priklausomybių liūną, tačiau kraštutiniai atvejai yra kraštutiniai, ir jų paprastai, kaip ir tokių žmonių, nebūna daug. Teisinis neišprusimas, baimė, panika, finansinių ir gyvenimiškų įgūdžių stoka ir t. t. iš tiesų tokius žmones neretai sumala į miltus, kita vertus, dėl įvairių priežasčių bankrutuoja net patyrę verslininkai.

Vargo kreditai

Vis dėlto tokių paslaugų paklausa yra didžiulė – 14 proc., arba apie 400 tūkst. Šalies gyventojų yra ėmę smulkųjį kreditą. Jų neatbaido nei neigiama viešoji nuomonė, nei eskaluojamas faktas, jog greitieji kreditai yra pačios brangiausios paskolos. Kodėl? Dviem trečdaliams namų ūkių negalėtų padengti netikėtų išlaidų. Tokiems žmonėms vienintelė išeitis – greitieji kreditai. Žinoma, visuomet geriau nesiskolinti nei skolintis, tačiau yra kaip yra…

2006 metais profesorius Muhamadas Junusas gavo Nobelio taikos premiją už itin sėkmingą darbą mažinant skurdą per didesnį kreditų prieinamumą. Tiesa, jis kalbėjo apie mikrokreditus verslui – idėja gimė tuomet, kai profesorius pasikalbėjo su moterimis viename iš Bengalijos kaimų. Jos užsiėmė gaminių iš bambukų pynimu, bet dažnai neturėdavo pinigų žaliavai įsigyti, kitaip sakant, trūko apyvartinių lėšų. Nedideli kreditai padėdavo joms plūduriuoti paviršiuje ir išlaikyti šeimas. Keista, bet iki tol apie tokius kreditus niekas nė nekalbėjo – didieji bankai jų neteikdavo dėl mažo pelno, nepadengiančio vargo juos išduodant, ir palyginti didelės rizikos. Mikrokreditų idėja netrukus paplito besivystančiose šalyse ir netgi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Lietuvoje greitieji kreditai dažniausiai imami vartojimo išlaidoms padengti, tačiau protingai naudojami kreditai atneša daugiau naudos nei žalos.

Jūsų vidinis kritikas

0

„Tu nesusitvarkysi“, „Tu niekam tikęs“ – kartais nesusimąstome, kas mūsų viduje ištaria šiuos skaudžius ir neteisingus žodžius, iš kur atsiranda tas vidinis kritikas ir kaip jį valdyti.

Draugiška kompanija
Amerikiečių psichiatras Erikas Bernas mano, kad kiekvieno žmogaus asmenybė susideda iš įvairių subasmenybių: gimdytojo, vaiko ir suaugusiojo. Būtent šios subasmenybės atsakingos už mūsų reakciją į įvairius įvykius. Gimdytojas atsakingas už nuostatas ir elgesį, įsisamonintą dar vaikystėje, jis vertina, pamoko, smerkia, mėgsta nurodyti klaidas – būtent jis dažniausiai ir atlieka kritiko vaidmenį. Vaikas – tiesiog neįkainojama subasmenybė – kūrybiška, emocinga, be „stabdžių“ ir kartais labai infantili. Suaugusysis lemia racionalumą ir organizuotumą, sveiką ir objektyvų požiūrį priimant sprendimus. Jis atsako už tai, kad visos asmenybės dalys veiktų darniai.
Kuo taikiau sugyvena jūsų subasmenybės, tuo harmoningesnė asmenybė esate: jaučiatės laimingi ir patenkinti gyvenimu. Gyvenime ši kompanija dažnai įsivelia į tarpusavio konfliktus, konkuruoja ir veikia ne itin darniai. Pavyzdžiui, vaikas ožiuojasi tose situacijose, kai į sceną turėtų išeiti suaugusysis ir protingai bei ramiai priimti sprendimą. Ir, atvirkščiai, tais momentais, kai vaikas galėtų padėti jums savo nesutramdoma energija ir fantazija, kritiškas gimdytojas jį atstumia. Taip jau išeina, kad gyvenimą mums apsunkina būtent kritikas.

Iš vaikystės
Vidinis kritikas – tai mūsų – tai mūsų patirties, kurią įgijome dėl išorės kritikos, rezultatas. Jis apsigyveno mumyse tada, kai dar buvome maži, priklausomi nuo tėvų, baikštūs, drovūs. Iš esmės todėl, kad tokia mūsų kultūra – pas mus įprasta kritikuoti ir vertinti. Nuo ankstyvos vaikystės mums keliami reikalavimai atitikti tam tikrus pavyzdžius, bet šie reikalavimai dažnai reiškiami negatyviai. „Nejausk“, „Nedaryk“, „Nelipk ant kalno“, „Nesvajok tapti kosmonautu“, – sako mums artimiausi žmonės. Taip jie elgiasi ne todėl, kad yra blogi ar nemoka auklėti. Dažniausiai tai – automatizmas, kurį jie patys perėmė iš savo tėvų.
Įprastas „Kur lendi?!“ veikiausiai tėra globos ir meilės šauksmas, bet vaikas tai suvokia kaip pranešimą, kad mama tam nepritaria, vadinasi, nemyli, juk jis kažkur lenda. Augdami mes perimame šį katastrofišką scenarijų – „Nevaikščiok ten“, „Nedaryk to“, „Viskas bus labai blogai“ – ir jau suaugę mes ir toliau galvojame apie save: „Kur aš lendu?“, „Aš neturiu teisės“ ir pan.
Jau esate suaugęs, bet dažnai pagaunate save, kad netikite, kai jus giria viršininkas (tikriausiai jis tai daro todėl, kad dirbtumėte geriau), kai jumis žavisi sutuoktinis (jis tiesiog įprato prie jūsų), kai draugas stebisi jūsų gardžiai pagamintu maistu (tik iš mandagumo tai daro).
Išoriniai vertinimai, įstrigę nuo vaikystės, virto vidiniais draudimais daryti tai, ką norisi, tikėti savo jėgomis ir mylėti save besąlygiškai. Norint tai ištaisyti ir pajusti vidinę laisvę, svarbu iš tiesų suvokti, kad savo gyvenimą visų pirma valdote jūs pats.

Kritiko portretas
Mūsų viduje skamba kažkieno atkaklus balsas, kuris kruopščiai vertina poelgius, atkalbinėja nuo sprendimų, analizuoja mūsų veiksmus, reiškia nepritarimą. Jis gali skambėti taip: „Tu turi būti geresnis“, „Kodėl nepasielgei kitaip?“, „Kas tau nutiko?“. Gerai ištobulintas kritikas neleidžia mums priimti komplimentų ar tikėti, kad mus myli be jokio išskaičiavimo, kad mes kažko verti. Dar kritikas suteikia iliuziją, kad mes kontroliuojame savo trūkumus, gebame suvaldyti nemalonias emocijas – baimę, gėdą, nežinomybę. Deja, tai nepadidina motyvacijos, veikiau priešingai – kelia nerimą. Siekiant judėti pirmyn, svarbu suvokti, ką kritikas nori pasakyti, ir išmokti jį naudingai valdyti, suvokiant pasiūlytos informacijos vertę.
Žinojimas, kad kritikas egzistuoja, – pirmasis žingsnis, padėsiantis jį valdyti. Tad koks gi jis?
Jis ūmus, kartais šiurkštus.
Jam būdingas „nespalvotas“ mąstymas, egzistuoja tik „puiku“ arba „siaubinga“.
Jis apsimeta proto balsu: labai dažnai jo argumentai skamba kaip „tai teisinga“, „tai efektyvu“, „tai racionalu“. Iš tiesų šie žodžiai išduoda baimę, perdėtą kontrolę ir nelaisvę.
Jis dažnai sako, kad esate kažkam dar nepasiruošę, nepasiekę reikiamo lygmens, nepakankamai patyrę.
Jam svarbi išorinė tobulybė. Kūnas ir veidas turi būti idealūs, o kova su senėjimo požymiais – nuolatinė ir nenuilstama.
Jo balsas skamba kaip fonas, kaip kambaryje įjungtas radijas: jūs ne visuomet suvokiate jo mintis, bet jos beveik visuomet jus lydi.
Jis – „kreivas veidrodis“: tai, kas jums nutinka, jis mėgsta vėl ir vėl prisiminti, be to, tik su įvairiomis variacijomis ir visuomet jums nepalankiai.
Jis su pasimėgavimu fiksuoja jūsų ankstesnes nesėkmes, jis visuomet pusėje tų, kurie kažkada į jus žiūrėjo kritiškai.

Kaip nutildyti kritiką?
Jūsų vidiniam vaikui pakanka teigiamų bruožų: jis – euforiškas, džiaugsmingas, siekia pažinimo. Vis dėlto tik taip gyventi neįmanoma: infantilumas trukdo priimti sprendimus ir rinktis. Jūsų vidiniam vaikui reikia suaugusiojo, kuris imsis atsakomybės už tai, kas vyksta, palaikys vaiką, kai jis turės gerų ketinimų, ir sustabdys pavojingus jo poelgius. Svarbiausia užduotis – užsiauginti savyje tokį vidinį suaugusįjį, kuris būtų geras vaikui ir gebėtų valdyti kritiką. Kaip tai padaryti?
Pakeiskite kritiko formuluotes. Kai priekaištaujame sau, esame linkę gerokai perdėti tai, kas vyksta: mažą klaidelę, kritiko padedami, išpučiame iki nesėkmių taifūno. Kitą kartą, prieš pradėdami save barti, pasistenkite performuluoti problemą ir taip sumažinti ją iki realaus dydžio. Jeigu jūs ne itin gerai pasirodėte per darbo susitikimą, užuot sakę „Rytoj mane atleis iš darbo“, pasakykite sau: „Aš parinkau ne tuos žodžius pristatydamas ataskaitą. Žinau, kaip tai reikėtų suformuluoti kitą kartą.“ O užuot rėžę „Aš niekuomet nesugebėsiu to padaryti“, pasakykite sau: „Dabar aš to nedarysiu, nes yra tam tikrų priežasčių“. Adekvatus problemos suvokimas padės jums vėl pajusti pagrindą po kojomis.
Pasistenkite mąstyti neutraliai. Nesimėgaukite saviplaka, bet ir nenatūraliai nenukrypkite į pozityviąją pusę. Remkitės vien faktais. Tad, užuot sakę „Aš nesuvokiamai sustorėjau“, pasakykite sau: „Aš sveriu 78 kg, gerai būtų numesti 5 kg, ir aš žinau, ką dėl to turiu padaryti“. Kuo daugiau tolesnių veiksmo krypčių matote, tuo mažiau priežasčių kritikui jus gėdinti.
Paklauskite savęs, ar tikrai viskas taip siaubinga. Pavyzdžiui, susitikimo su klientu metu jūs supainiojote pagrindinio užsakovo vardą ir dabar esate pasirengę prasmegti skradžiai žemę. Imkite ir sąžiningai prisipažinkite: pirma, tokią klaidą padaryti gali kiekvienas, antra, dauguma kolegų vargu ar ją pastebėjo. Apskritai, kai gerai pagalvoji, vargu ar viskas taip siaubinga.
Pasidalykite savo išgyvenimais. Nepasitenkinimas savimi ar gėdingi atvejai grauš jus stipriau, jeigu laikysite juos paslaptyje. Padarykite priešingai – paskambinkite draugei ir praneškite: „Dabar aš tau papasakosiu kai ką baisaus, o tu mane užjausk, nes aš mirštu iš gėdos.“ Galite būti tikra, kad pasakojimo pabaigoje jūs abi smagiai kvatositės.
Susitaikykite su savo trūkumais. Perfekcionizmas, itin griežtas požiūris į save, aukščiausi standartai, kuriuos išsikėlėte, – visa tai gali būti stipri griaunamoji jėga. Leiskite būti sau neidealiu žmogumi, klysti, kartais elgtis kvailai ir nenuosekliai. Pagailėkite savęs – taip, lyg užjaustumėte artimą ir brangų asmenį.
Neignoruokite kritiko balso. Jeigu paliksite jį be dėmesio ir draugiškos priežiūros, tai gali baigtis įvairiais nemalonumais: svarbių poreikių ignoravimu, neteisingu pasirinkimu svarbiais klausimais, visišku nereiklumu sau („Kaip man tai ganėtinai gerai“), užuot siekus to, kas jums iš tiesų svarbu ir reikalinga.

Dėl atsakomybės stokos paslaugų tiekėjai nekalti

0

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas nelinkęs viešinti sąmokslo teorijų, paaiškinančių greitųjų kreditų rinkos puolimą, tačiau patikslino šia tema platinamą informaciją.

Pasak L. Valicko, bankų inicijuotų turto areštų yra beveik tiek pat, nors jie suteikia keliasdešimt kartų mažiau paskolų, tačiau jos paprastai yra didesnės kelis šimtus kartų.

„Dažnai pasakojamos istorijos, kaip žmogus paima vieną greitąjį kreditą ir galiausiai iššvaisto visą turtą. Tačiau mūsų praktika rodo, kad paprastai žmonės pirmiausia skolinasi didesnes sumas iš bankų, nevykdo įsipareigojimų, o baigia smulkiaisiais kreditais, kai trūksta pinigų net einamosioms išlaidoms. Paprastai tuo atveju, kai turtas areštuojamas, žmonės būna paėmę ne vieną kreditą, kitaip sakant, istorija būna prasidėjusi daug anksčiau. Tiesa yra tokia, kad daugiau kaip 90 dienų (nuo to momento žmogus laikomas nemokiu) vėluoja grąžinti kreditą ar sumokėti mėnesinę įmoką apie 7 proc. smulkiųjų kreditų klientų, ir šis skaičius mažai kinta nuo pat jų gavimo pradžios“, kalbėjo asociacijos vadovas.

L.Valicko teigimu, norima sudaryti įspūdį, tarsi smulkiųjų kreditų bendrovės tyčia siekia įklampinti žmones į skolas, tačiau laiku negrąžintas kreditas – tai tragedija ir skolininkui, ir bendrovei. Kadangi skolos yra nedidelės, priverstinai išieškoti skolas – labai brangu, kaštai nepadengia pelno, be to, kreditų bendrovės (ne tik kreditą suteikusi, bet ir kitos) praranda potencialius klientus – patekusiam į skolininkų duomenų bazes žmogui niekas jokių kreditų nebesuteiks. O atsakingai elgdamasis žmogus gali metų metus žygiuoti per nelengvą gyvenimą pasiramsčiuodamas retkarčiais paimamais nedideliais kreditais, nuolatiniu skolinimusi negadindamas santykių su aplinkiniais.

Deja, visuomet buvo ir bus žmonių, kurie nesusitvarko su savo finansais, kaip ir kitais, įsipareigojimais, tačiau ydinga yra visą atsakomybę už tai perkelti paslaugų tiekėjams, kad ir kokie ji būtų.

Artimas ramstis

Maždaug pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos ir net nedidelės netikėtos išlaidos – liga, buitinės technikos gedimas ar atlyginimo vėlavimas – juos išmuša iš vėžių. Padėties nežada gerinti ir Lietuvos bankas. Jis siūlo žymiai sumažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą ir taikyti kitus griežtus apribojimus. Tačiau vargu ar tai sumažins tokių atvejų kaip minėtas skaičių, nes ne kredito kaina ir net ne asmens pajamų dydis lemia, ar kreditas bus grąžintas. Tai lemia vartotojo atsakomybės jausmas.

Dar vienas momentas tas, kad tokiais sprendimais kaip tik skatinama skolintis daugiau – ribojant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bendrovėms smulkias sumas išvis neapsimokės skolinti, pelnas nepadengs sąnaudų, taigi minimali kredito suma didės. Komerciniuose bankuose mažiausia vartojimo kredito suma – 300 eurų, ir tokius kreditus suteikia ne visi bankai.

Skirtumai ne tokie akivaizdūs

Peržvelgus didžiųjų komercinių bankų skaičiuokles, akivaizdu, kad jie taip pat yra linkę teikti finansiniu požiūriu gana rizikingus kreditus. Pavyzdžiui, minimalų atlyginimą uždirbančiam žmogui 1000 eurų kreditas 5 metams iš pirmo žvilgsnio neatrodo patikimas, be to, reikia turėti omeny ir tai, kad tokia darbo vieta irgi nėra patikima, ir tai, kad iš minimalaus atlyginimo apskritai žmogus gali išgyventi tik teoriškai. Vadinasi, pagrindinis greitųjų kreditų trūkumas yra jų „greitumas“, t. y. Tai, kad žmogus gali priimti sprendimą skolintis spontaniškai, gerai nepagalvojęs, o jei tektų bendrauti su banko vadybininke, jam gal prašviesėtų galva.

L.Valickas sakė, kad būtent dėl šventos ramybės buvo nuspręsta nebeteikti kreditų nakties metu – bent jau asociacijai priklausančios bendrovės veikia darbo metu ar valanda kita ilgiau. „Tačiau tik dėl šventos ramybės, – nes nėra patikimų įrodymų, kad kreditus teikiant naktį būtų padaugėję nemokumo atvejų.“

Asociacijos vadovui keistai atrodo ir bandymai lyginti smulkiųjų kreditų palūkanas. Pavyzdžiui, jei žmogus skolinasi mėnesiui 100 eurų su 9 proc. palūkanų, tokiu atveju metinė palūkanų norma yra114 proc. Pašnekovo nuomone, tai tas pats, kas pavažiavus taksi už 5 litus skaičiuoti, kiek kainuotų taksi nuvažiuoti iki Klaipėdos, kur niekam net mintis nekiltų važiuoti…

Lietuviškas ar importuotas vaistažoles perkame?

0

ietuva – viena iš tų šalių, kuriose labai mėgstamos vaistinių augalų arbatos, kaip, beje, ir kaimyninė Lenkija. Tiesa, prekybos centruose ar vaistinėse parduodamos vaistažolių arbatos vargu ar yra pagamintos iš Lietuvoje surinktų vaistinių augalų.
Mūsų šalis priskiriama prie vaistinius augalus importuojančių šalių – Lietuvos vaistažolių produktų gamintojai apie 70 proc. žaliavos atsiveža iš užsienio. Pavyzdžiui, Lietuvoje labai populiarios ramunėlės per Lenkiją kartais atgabenamos net iš Šiaurės Afrikos. Kodėl taip yra?

Stinga lietuviškos žaliavos
Vilniuje veikiančios vaistažolių vaistinės „Širdažolė“ vedėja Birutė Michelkevičienė sakė, kad dauguma, bent 80 proc., jų pagamintų arbatų yra iš lietuviškos žaliavos. Kad apsirūpintų jomis, vaistinė yra sudariusi sutarčių su ekologinių ūkių savininkais ir pavieniais rinkėjais, kurie turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimus, leidžiančius rinkti vaistažoles. Su kai kuriais iš jų bendradarbiauja ilgus dešimtmečius.
„Visa žaliava – vietinė ar nevietinė – turi atitikti Europos Sąjungos standartus. Štai vaistinės ramunėlės – nevietinės, nes auginamos Lietuvoje retai sukaupia pakankamai veikliųjų medžiagų. Pūslėtieji guveiniai, krūminės perilės – taip pat importuoti. Tačiau daug retų augalų, tarkim, amalus, mums pristato seni tiekėjai iš Dzūkijos. Tačiau apsirūpinti ir Lietuvoje įprastais vaistiniais augalais nėra lengva. Labai trūksta rugiagėlių žiedlapių, pradeda stigti net vingiorykščių žolės, varnalėšų šaknų. Natūraliai rinkti augalus darosi sudėtinga, nes pievos tapo privačios, o auginti vaistinius augalus Lietuvoje nėra tradicijų“, – teigė „Širdažolės“ vaistinės vedėja.
Pasak B. Michelkevičienės, iš šalies dažnai atrodo, kad rinkti vaistinius augalus yra labai paprastas dalykas, tačiau iš tiesų tai nėra lengva, visų pirma reikia išmanyti, ką, kaip ir kada rinkti. Ir būtina mokėti vaistažoles tinkamai išdžiovinti. Todėl vaistažolių rinkėjų liko nedaug, šių tradicijų jaunimas nelabai nori perimti.

Dauguma vaistažolių – importuotos
Vaistažolių produktus gaminančių bendrovių „Acorus Calamus“ ir „Herba Humana„ atstovai neslėpė, kad dauguma jų arbatų yra gaminamos iš importuotos žaliavos. Taip yra visų pirma dėl žaliavos sertifikavimo dalykų.
„Mielai pirktume vaistinius augalus iš mūsų ūkininkų už tą pačią kainą, kurią mokame lenkų didmenininkams, bet tai neįmanoma. Lietuvoje yra ūkių, kurie augina vaistažoles ir patys jas turguose ar mugėse parduoda, tačiau tai nėra pramoninis vaistažolių auginimas. Jei ūkiai parduotų žaliavą, būstų atsakingi ir už jos kokybę, turėtų turėti nemažą kiekį. O jei pirksi iš mažų ūkelių ar pavienių rinkėjų po 10 kilogramų, nežinosi žaliavos kokybės, turėsi daryti laboratorinius tyrimus, ar joje nėra pesticidų, kitų teršalų likučių. Šie tyrimai – brangūs. Pavyzdžiui, išsamus pesticidų tyrimas kainuoja apie 1000 eurų. Jeigu tokius darytume, labai pabrangtų produkcija. Jau ir dabar žmonės sako, kad vaistažolių mišiniai brangoki“, – dėstė vaistažolių mišinius gaminančios ir jais prekiaujančios bendrovės „Herba Humana“ vadovas Martynas Valiukevičius.
Mūsų šalies vaistažolių produktus gaminančioms įmonėms vaistinius augalus dažniausiai tiekia Lenkijos didmenininkai, kurie juos superka savo šalyje ir iš toliau. Lietuvos vaistažolių produktų gamintojai teigė bandę šalies ūkininkus prikalbinti imtis pramoninio vaistažolių auginimo, garantavo žaliavos supirkimą ir kainas, kuriomis ją perka iš svetur, net specialistų konsultacijas. Ūkininkai tarsi susidomėjo pasiūlymu, bet vėliau atsisakė. Esą auginti įprastas grūdines kultūras jiems labiau apsimoka, vaistažolėms reikėtų specialios technikos, tad ją tektų perdaryti ar susikonstruoti. Lenkijoje yra didžiulių ūkių, kuriuose 300 ir daugiau hektarų žemės apsėta tik vaistiniais augalais.

Ar iš vaistažolių galima pragyventi?
Šiuo klausimu pašnekovai nebuvo optimistai. Kad tai nėra lengva, akivaizdu pamačius Švenčionėlių vaistažolių fabriko kainoraštį. Džiovintų vaistinių augalų kainos svyruoja nuo 0,90 euro (pupelių ankštys) iki 17,50 euro (pataisų sporos) už kilogramą. Už kilogramą čiobrelių žolės mokama 2,90 euro. Beje, iš 100 kg šviežios žolės gaunama 32 – 34 kg džiovintos, tad tiek vaistažolių surinkęs žmogus gautų apie 100 eurų.
Vienas iš Pilnų namų bendruomenės, padedančios asmenims atsisakyti priklausomybių, pajamų šaltinis yra vaistiniai augalai. Ši bendruomenė turi 6 ha ekologinį ūkį, 40 arų vaistažolyną, 3,5 ha grikių lauką.
Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė tvirtino, kad per metus bendruomenė paruošia iki 500 kg džiovintų vaistažolių. Apie trečdalį jų sunaudoja savo reikmėms, kitas parduoda. Tačiau iš vaistažolių bendruomenė tikrai neišsilaikytų – jos projektai sulaukia finansavimo, o parduotos vaistinių augalų arbatos tik papildo biudžetą.
„Lietuviai noriai perka vaistažolių arbatas. Kiekvienas žmogus, rinkdamas vaistinius augalus, gali nemažai prisidurti prie pensijos ar atlyginimo, tačiau išgyventi vien iš to itin sunku. Tiesa, pajamos priklausys nuo to, ar žmogus surinktus augalus parduos superkančioms įmonėms ar pats jomis prekiaus turgavietėse“, – sakė R. Jakubonienė.

Auginami keleto rūšių augalai
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vadovės, habilituotos biomedicinos mokslų daktarės Onos Ragažinskienės teigimu, Lietuvoje natūraliose augavietėse vaistinių augalų surenkama kur kas daugiau, negu užauginama pramoninėse plantacijose. Pramoniniu būdu maždaug 6000 ha plote auginami kmynai, o dar 2800 ha plote – 6-9 rūšių aromatiniai ir vaistiniai augalai, pavyzdžiui, vaistinės ramunės, čiobreliai, medetkos, valerijonai, melisos, pipirnės, mėtos, rausvažiedės ežiuolės, paprastosios katžolės.
„Europoje vaistiniams augalams auginti skirti dideli plotai. Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje jie sudaro po šimtus tūkstančių hektarų. Per pastaruosius 20 metų vaistinių augalų auginimas, jų žaliavos perdirbimas tapo rimtu verslu. Vaistažolininkystės renesansas ypač ryškus Vokietijoje ir Lenkijoje“, – dėstė mokslininkė ir pabrėžė, kad ir Lietuvos geografinė padėtis yra palanki bei tinkama vaistiniams augalams auginti ir rinkti. Tačiau beveik nėra tam parengtų kadrų, mažai ruošiama vaistažolininkystės specialistų, nors šiam verslui reikia kompleksinių žinių. Be jų šio darbo kokybiškai neatliksi. Jungtinių Amerikos Valstijų vaistų ir maisto administracijos paskelbtų Geros gamybos praktikos nuostatų reikalavimai, kurių būtina laikytis, apima visas sritis – nuo augalų sėjimo iki patikros, sertifikavimo.

Ir rinkimas turi gydomąjį poveikį
Kas galėtų paskatinti tautiečius daugiau rinkti ir parduoti vaistinių augalų? Pasak kalbintų žolininkų, tam būtinas atitinkamas valstybės požiūris, koordinacija ir pagalba sprendžiant kylančias problemas. Vaistažolininkystė kaip verslas pelningumu nė iš tolo neprilygsta grūdinių kultūrų auginimui.
„Lietuva galėtų ne importuoti, o eksportuoti vaistinius augalus, yra norinčiųjų juos rinkti ir auginti. Daug žmonių skambina ir teiraujasi, ką ir kaip reikia daryti. Tačiau tam būtinas aiškumas, reikia tinkamos valstybės politikos, žmonių, kurie daug ką organizuotų, spręstų. Trūksta ir Maisto ir veterinarijos tarnybos geranoriškumo“, – teigė J. Balvočiūtė.
Verta atminti, kad iki Žolinių – pats vaistažolių rinkimo metas. Dar galima prisirinkti vaistinių augalų, juo labiau kad vien šis užsiėmimas turi gydomąjį poveikį. Juk nuo seno žinoma, kad buvimas gamtoje duoda daug fizinės ir dvasinės sveikatos.

Kreditas internetu išduodamas labai greitai

0

kreditas internetu išduodamas labai greitaiĮsivaizduokite – kreditas internetu išduodamas labai greitai. Hm, net įsivaizduoti nereikia, nes tai – šio amžiaus realybė.

Apskritai internetas yra tarsi turbina, suteikianti varikliui papildomos galios. Reikia informacijos? Googlinam… Reikia kredito? Googlinam… Ir nepaisant fakto, kad norint naudotis internetu būtina įsijungti kompiuterį, kas užima kelias papildomas sekundes, virtuali erdvė labai pagreitina reikalus. O jei po ranka išmanusis telefonas, kartais pašiepiant vadinamas tapšnokliu, tai spartumo klausimas išvis kosminis.

Prakalbus apie skolinimąsi interneto vaidmuo didžiulis kaip limuzinas. Tiesa, kreditas paprastai imamas ne dėl limuzino, o siekiant patenkinti kitokius poreikius (limuzinas – prabangos prekė, o skolinamasi juk ne dėl prestižo).

Kreditas internetu išduodamas labai greitai. To priežastis – ne tik modemo pajėgumas, ne tik gigabaitais žymima sparta.

  1. Kreditas suteikiamas greitai, nes viskas gerai sutvarkyta. Kruopščiai padirbėjus programuotojams ir kitų sričių specialistams, sukuriama patogi sistema, kurios sparta džiugina.
  2. Paslaugos greitis nemažas, nes įmonės konkuruoja. Ir kai pradedama varžytis dėl konkretaus kriterijaus, nelieka nieko kito kaip tobulinti paslaugų teikimą.
  3. Greitis aktualus, kadangi pasiskolinti prireikia skubiai. Gal ne visi atvejai itin skubūs, tačiau didelė dalis jų būtent tokie.
  4. Pinigai irgi keliauja nelėtai. Ne tik paskolos dokumentai užpildomi be didelio delsimo, bet ir patys pinigai sąskaitą pasiekia ne po mėnesio ar savaitės.
  5. Sąlygas diktuoja ir vartotojai. Paslaugų teikėjai užkelia kartelę, o klientai palaipsniui nori vis daugiau ir geriau. Ir, žinoma, greičiau.

Ir šiaip greiti pinigai vilioja. Visgi paskolos – ne tas diskursas, kur reikėtų pasiduoti vilionėms. Skolintis – tai priimti atsakingą sprendimą. Tai ne koks humoristiškas pasirodymas scenoje, o rimtas finansinis sprendimas. Todėl kartais reikia tarsi pamiršti, kad kreditą galima gauti greitai. Verčiau pagalvoti, ar tikrai reikia skolintis, ar pavyks sėkmingai atiduoti visą sumą. Būtina pasidomėti papildomomis sąlygomis, kad vėliau kreditas netaptų nervinimosi priežastimi.

Nors šiame amžiuje (dėl visa ko priminsime, dabar XXI a.) kreditas internetu išduodamas labai greitai, paskirti šiek tiek laiko turėtų patys klientai. Neskubėkite pasirašyti sutarties ir imti mažesnės ar didesnės pinigų sumos, nes kartais kokia nors „nuostabi“ idėja ateina spontaniškai, o kitą dieną ji jau atrodo abejotina.

Beje, pats kreditų poreikis irgi iš dalies atspindi XXI amžiaus tendencijas. Pinigų stygius, deja, gana dažnas reiškinys. Kad ir kaip norėtųsi pilnos kišenės, ne visada pavyksta tai užtikrinti. Net ir sunkiai dirbant pasitaiko situacijų, kai pritrūksta pinigų. O kreditai labai išreklamuoti, tad jų griebiamasi kaip gelbėjimosi rato. Galimybė greitai pasiskolinti yra viliojanti, tačiau klientai turi būti suinteresuoti ne tik paslaugos privalumais, bet ir štai kuo: SKOLINTIS REIKIA ATSAKINGAI.

Naujos finansavimo galimybės verslui

0

kreditai internetuŪkio ministerija įsteigė naują rizikos kapitalo fondą „Open Circle Capital“, kuris investuos 20 milijonų eurų į technologines įmones. Tad pasvarstykime kuo kreditai skiriasi nuo šio fondo subsidijų verslui ir kaip gali (pra)lošti verslas?

Įmonių veiklos specifika

Rizikos kapitalo fondai, kaip taisyklė, investuoja į įmones, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su siaura, remiama, sritimi, t.y. šiuo atveju technologijos ir mokslas. Tuo tarpu, kreditai yra teikiami įmonėms, neatsižvelgiant į jų veiklos sritį.

Lazda turi du galus ir štai kreditai turi būti grąžinti, nors ir neįpareigoja verslo plėstis ar vykdyti (ne)sėkmingą veiklą. Kita alternatyva – fondai, kurie reguliuoja veiklą, o gavus paramą negalima taip lengvai likviduoti įmonės ar nuleisti rankų pirmai nesėkmei ištikus. Įmonė nors ir nenešdama tikėtosi rezultato turi funkcionuoti. Sakysite galima bus išsimokėti solidžias algas? Anaiptol, rizikos kapitalo fondai griežtai seka kaip vykdomi moksliniai tyrimai ir, kaip panaudojami pinigai. Tai reiškia, kad gali tekti dirbti be atlygio ilgus metus, kol iš paskutiniųjų kovojusi įmonė mirs arba pakils kaip feniksas. Kiek klientų galima surasti ir kaip veiklą išplėsti per tą laiką? Čia pigus kreditai (arba kreditai be registracijos mokescio, arba kuomet pirmas kreditas nemokamai) atneša kartais didesnę, tęstinę naudą, nei parama.

Apribojimai

Antras ir dažniausiai įmones neraminantis dalykas yra ne tik apribojimai įmonės veiklos sektoriui, bet ir pačiai veiklai. Dažnai investicijos reguliuojamos ir jų panaudojimas koordinuojamas. Tuo tarpu, kreditai gali būti naudojami kūrybiškai ne tik plėtrai užtikrinti, bet ir tom pačiom investicijoms pritraukti.

Kita vertus, būtina įvertinti ir laiką. Juk kreditai paskolos išduodamos per kelias dienas (kreditai internetu, sms kreditas ar greiti kreditai – per kelias minutes, valandas). Tuo tarpu paramai paraiškos pildomos ilgus mėnesius, vėliau laukiama sprendimo. Jis gali būti neigiamas ir visas triūsas nueiti perniek. Juk paramos gavėjai privalo griežtai atitikti kiekvieną paraiškos teikėjams siunčiamo kvietimo reikalavimą. Greičiausiai, nereikia net sakyti, kad teikiami net kreditai bedarbiams, t.y. be jokių apribojimų. Svarbu atsakingai skolintis.

Paskola dirbantiems užsienyje: palengvinkite savo gyvenimą!

0

paskola dirbantiems užsienyjeNemaža dalis lietuvių gyvena užsienyje, tačiau lygiai ta pati nemaža dalis norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau vis nedrįsta. Apie mūsų šalį sklando labai daug negatyvios informacijos, nors joje gyventi tikrai nėra prastai. Juolab, šiuo metu nemaža dalis įmonių stengiasi padėti grįžtantiems emigrantams atsistoti ant kojų ir pagaliau pradėti normalų gyvenimą savo mylimoje tėvynėje. Paskola dirbantiems užsienyje – geriausias ir paprasčiausias pasirinkimas gauti pinigų, jeigu šiuo metu dirbate užsienyje ir neturite patirties gimtojoje šalyje.

Paskola emigrantams suteikiama daugelyje įmonių, tad pradėjus ieškoti nustebsite, koks platus pasirinkimas egzistuoja. Svarbiausia yra palyginti kuo daugiau įmonių, kad atrasta patenkintų Jūsų poreikius. O skolintis geriausia iš greitųjų kreditų įmonių, kurios paskolas teikia labai lanksčiomis sąlygomis.

  1. Didelis pliusas yra tai, kad paskola emigrantams suteikiama gana mažomis palūkanomis. Daugelis žmonių džiaugiasi, kad gauti pinigų gali būti gana sunku, o ką jau kalbėti apie tai, kad paskolos brangios. Tik ne tokiu atveju, kai paskolas Jums teikia kreditų įmonės. Jos labai lanksčios.
  2. Dar vienas privalumas, kad paskolas gauna beveik visi, kuriems tik reikia pinigų. Taigi, siūlome drąsiai kreiptis į įmonę, kad jūsų kandidatūra būtų apgalvota. Paskola dirbantiems užsienyje, paskola bedarbiams ir paskolos visiems kitiems, kuriems tik reikia pinigų. Galimybės yra atviros kaip niekada.
  3. Paskolas grąžinti yra paprasta. Jeigu matote, kad pinigų grąžinti Jums niekaip nepavyksta – tokiu atveju rekomenduojame prasitęsti paskolos grąžinimo laiko tarpą. Tai lanksti paslauga, kuri kainuoja pigiai ir daugeliui žmonių leidžia kur kas stabiliau atsistoti ant kojų.
  4. Nuolatinės akcijos ir nuolaidos suteikia galimybę pasiskolinti kur kas pigiau. Įvertinkite galimybes nepermokėti ten, kur galima to išvengti.
  5. Žinoma, daugelis įmonių dovanoja mielas dovanėlės, kad paskatintų skolintis konkrečiai iš jų. Pasinaudoti tokia galimybe visai verta. Tai neturi būti prioritetas – tačiau visai smagu!

Svarbiausia yra pasirinkti kokybiškas ir konkrečiai Jums tinkamas paslaugas siūlančią įmonę. Šiuo metu pasirinkimas yra labai platus, tad kuo daugiau galimybių palyginsite – tuo tikresnis būsite, kad Jūsų pasirinkimas yra geriausias.

Individuali veikla pagal pažymą – praktiška ir kūrybinga

0

individualios veiklos pažymaMąstote apie verslą, bet neplanuojate ko nors grandiozinio? Svarstote, kaip užsidirbti pinigų? Turite talentų? Šios mintys skatina pamąstyti apie individualią veiklą – individualios veiklos pažyma Lietuvoje gana populiari ir, vaizdžiai tariant, pažeria galimybių.

Žinoma, galimybės priklauso nuo imlumo. Galite užsisakyti pažymą ir tik po pusmečio prisiminti, kad ją turite. Arba užsisakyti ir imtis klientų paieškos, pradėti skelbtis internete ir t. t. Kitaip sakant, vien dokumentas nieko nereiškia. Reiškia tai, ką su juo darote.

Įdomu tai, kad individualios veiklos pažyma leidžia dirbti gana skirtingus darbus – nuo reklamos iki programavimo ir dar daug visko. Tikriausiai nepulsite į visas keturias puses ir nesiimsite daugybės skirtingų darbų iš karto, tačiau galimybė pasirinkti ne vieną veiklos rūšį yra labai praktiška ir neribojanti žmogaus, neskatinanti užsidaryti vienos veiklos kiaute.

Individualios veiklos pažyma itin praverčia jauniems žmonėms. Pavyzdžiui, jei studijuojate ir turite veiklos idėją, užsisakę pažymą galite tą idėją bandyti realizuoti. O atsižvelgiant į tai, kad esate studentas, jums netaikomi mėnesio mokesčiai „Sodrai“, pakanka atsiskaityti su valstybe kartą per metus, deklaravus pajamas.

Tiesa, prakalbus apie mokesčius nesunku atrasti šiokių tokių neigiamų dalykų. Pavyzdys – didinant minimalią algą didėja ir mėnesio įmokos „Sodrai“. Bet kaip supratote iš ankstesnės pastraipos, ši informacija svarbi ne visiems.

Kokia individualios veiklos ateitis? Tikėtina, kad pačios pažymos forma ar taikomi mokesčiai pernelyg nekis. Niekas negarantuoja, kad viskas išliks kaip dabar, tačiau drastiškų pokyčių nesinorėtų ir, ko gero, nereikia. Juk bet kokiam – tiek mažesniam, tiek didesniam – verslui aktualu žinoti ir planuoti. Todėl kokie nors rimti individualios veiklos pagal pažymą modifikavimai būtų netikslingi.

Viską aptarus galima teigti, kad individualios veiklos pažyma yra susijusi su praktiškumu ir kūryba. Tokia veiklos forma priimtina daugeliui ir verta dėmesio dėl daugybės teigiamų ypatybių. Aišku, kaip ir visur, taip ir čia įžvelgtume minusų, bet pliusai tikrai nemenki, o vienas iš bendriausių ir reprezentuojančių šią temą – praktiškumas. Vykdyti individualią veiklą dažnai būna patogu, tai palyginti lankstus darbo tipas.

 

 

Teksto vertimas reikalauja išskirtinio dėmesio

0

Teksto vertimasTeksto vertimas – tik du žodžiai. Tačiau jie reiškia labai daug. Ne vien dėl to, kad yra nemažai skirtingų vertimo rūšių, bet ir dėl darbo specifikos.

Teksto vertimas yra protinis darbas. Kaip žinote, protinė veikla yra susijusi su įkvėpimu. Tai reiškia, kad vertėjai turi būti išsiugdę tam tikrą stiprybę – net ir tada, kai nėra įkvėpimo, darbai privalo būti atliekami laiku. Ir, žinoma, kokybiškai. Kas iš to, jei tekstas išverstas, bet trūksta kokybės? Sutikite, kalbame apie labai svarbų veiksnį. Apie kokias paslaugas bešnekėtume, ši mintis visur tinka – klientai nori gero rezultato.

Gerai, tęsiame temą, kad darbas protinis, bet pridedame, kad jis ir kūrybinis. Tai ypač pastebima kalbant apie literatūrinius vertimus. Literatūrinio teksto vertimas reikalauja ne tik dėmesio, bet ir įsijautimo, kūrybos gyslelės.

Ne mažiau svarbus ir tikslumas. Jei visur koks nors veikėjas bus vadinamas ponu, o kur nors pasirodys žodis „seras“, skaitytojui kils abejonių, kodėl taip įvyko. Jei maišomi veikėjų vardai ar daroma kitų klaidų, apie vertimo profesionalumą nėra ką ir diskutuoti. Kita vertus, šiame pasaulyje egzistuoja posakis, kad niekas negimsta mokėdamas. Tad viskas priklauso nuo noro, nuo įdirbio. Ar daug ką lemia talentas? Galbūt ne tiek talentas, kiek susidomėjimas vertimo sritimi.

Iš visko, kas buvo paminėta, galima suformuluoti aiškią išvadą: vertimas reikalauja atsidavimo ir supratimo. Ar svarbu išsilavinimas? Labai tikėtina, kad žmogus, kuris, pavyzdžiui, penkerius metus gyveno Anglijoje, anglų kalbą mokės geriau nei pirmakursis anglų filologijos studentas. Tačiau nereikėtų absoliutinti. Kodėl? Atsakymas paprastas: tas studentas galbūt yra veiklus ir tobulina užsienio kalbos įgūdžius, noriai dalyvauja paskaitose ir todėl geba puikiai susikalbėti ir netgi versti.

Visa ši tema yra kiek filosofinė, nes kyla įvairių klausimų, į kuriuos atsakymai gali būti labai skirtingi. Tačiau ar gali būti skirtingas to paties teksto vertimas? Pasirodo, kad taip. Pavyzdys – knyga. Tas pats kūrinys, išverstas vieno vertėjo ir išleistas 2000-aisiais, o vėliau išverstas kito vertėjo ir išleistas 2015-aisiais, nebus identiškas. Sakykim, vienur „went“ bus išversta kaip „nuėjo“, kitur – „nuvyko“. Vienur „said“ bus išversta kaip „tarė“, kitur – „pasakė“. Vienur „cried“ bus išversta kaip „rėkė“, kitur – „šaukė“. Ir t. t.

Intriguoja, ar ne? Ir tai tik pradžia – teksto vertimas yra ištisų diskusijų objektas. Dar vienas žodis, kurį reikėtų paminėti, – profesionalumas. Tuo ir baigsime šį straipsnį, bet teksto keitimo į kitą kalbą tema tikrai nebaigta.