Bankų indėliai – ką jie pasako ?

 Terminuoti indeliaiPernai bankuose rekordiškai padaugėjo gyventojų indėlių. Prieš įvedant eurą ir gyventojai, ir įmonės nešė į bankus indėlius. Ką tai reiškia ekonominiu ir psichologiniu požiūriu? Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pernai indėlių suma išaugo 18,1 proc ir pasiekė rekordinį lygį 16,3 mlrd eurų. Tai yra daugiau nei du metiniai Lietuvos biudžetai. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį indėlių sumos augimas siekė 15 proc.

Aktyvus verslas ir gyventojai savo pinigų patikėjimą bankams lėmė tai, kad jų (bankų) valdomas turtas ūgtelėjo. Per metus bankų sektoriaus turtas padidėjo 7,4 proc. 2015 m pradžioje bankų turtas siekė 24,1 mlrd eurų. Centrinis bankas pranešė, jog neaudituotais duomenimis, 2014 m 6 iš 7 bankų veikė pelningai.

Atrodytų viskas paprasta. Žmonės dirba, uždirba, verčiasi ir turi pinigų. Taigi – laiko bankuose. Nors finansininkai pasakytų, kad pinigai turi dirbti, nešti naudą, ypač kai indėlių palūkanos neviršija infliacijos. Tačiau finansinėmis investicijomis Lietuvos žmonės nelabai pasitiki ir šią sritį menkai išmano ir indėliai – jų pasirinkimas. Vis dėlto, kaip šias tendencijas suderinti su šia neginčijama nuomone, kad mes gyvename skurdžiai, vos sudurdami galą su galu. Ir ši nuomone nesikeičia ar būtų krizė ar geresni laikai. Galima būtų pasakyti, kad pinigų bankuose turi vieni, o vargsta kiti. Tačiau rekordinės sumos byloja, kad indėliai yra ganėtinai paplitęs reiškinys, ne pavienių turtuolių atliekami pinigai. Beje, vargu ar turtingi žmonės pinigus bankuose likytų kaip indėlius – jie moka elgtis su pinigais , juos įdarbinti ir nebijo su investavimu susijusios rizikos. Indėliai – tai pinigų saugojimo forma, labiau būdinga paprastiems piliečiams. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad bankuose kaip terminuoti indėliai laikomi ne paskutiniai pinigai, nes terminuotojo indėlio sutarčiai nutraukti reikia laiko, maža to, niekas tokios sutarties nesudaro, jeigu žino, kad netrukus pinigų gali prireikti.

Kyla retorinis klausimas: gal mes, lietuviai, nesame tokie skurdžiai kaip dažnai mėgstame padejuoti? Faktas yra tik vienas – finansinio išprusimo mums tikrai trūksta, bet gal jau metas baigti dejuoti ?

Related Posts

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *