http://www.aktyvai.lt

Bankų indėliai – ką jie pasako ?

0

 Terminuoti indeliaiPernai bankuose rekordiškai padaugėjo gyventojų indėlių. Prieš įvedant eurą ir gyventojai, ir įmonės nešė į bankus indėlius. Ką tai reiškia ekonominiu ir psichologiniu požiūriu? Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pernai indėlių suma išaugo 18,1 proc ir pasiekė rekordinį lygį 16,3 mlrd eurų. Tai yra daugiau nei du metiniai Lietuvos biudžetai. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį indėlių sumos augimas siekė 15 proc.

Aktyvus verslas ir gyventojai savo pinigų patikėjimą bankams lėmė tai, kad jų (bankų) valdomas turtas ūgtelėjo. Per metus bankų sektoriaus turtas padidėjo 7,4 proc. 2015 m pradžioje bankų turtas siekė 24,1 mlrd eurų. Centrinis bankas pranešė, jog neaudituotais duomenimis, 2014 m 6 iš 7 bankų veikė pelningai.

Atrodytų viskas paprasta. Žmonės dirba, uždirba, verčiasi ir turi pinigų. Taigi – laiko bankuose. Nors finansininkai pasakytų, kad pinigai turi dirbti, nešti naudą, ypač kai indėlių palūkanos neviršija infliacijos. Tačiau finansinėmis investicijomis Lietuvos žmonės nelabai pasitiki ir šią sritį menkai išmano ir indėliai – jų pasirinkimas. Vis dėlto, kaip šias tendencijas suderinti su šia neginčijama nuomone, kad mes gyvename skurdžiai, vos sudurdami galą su galu. Ir ši nuomone nesikeičia ar būtų krizė ar geresni laikai. Galima būtų pasakyti, kad pinigų bankuose turi vieni, o vargsta kiti. Tačiau rekordinės sumos byloja, kad indėliai yra ganėtinai paplitęs reiškinys, ne pavienių turtuolių atliekami pinigai. Beje, vargu ar turtingi žmonės pinigus bankuose likytų kaip indėlius – jie moka elgtis su pinigais , juos įdarbinti ir nebijo su investavimu susijusios rizikos. Indėliai – tai pinigų saugojimo forma, labiau būdinga paprastiems piliečiams. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad bankuose kaip terminuoti indėliai laikomi ne paskutiniai pinigai, nes terminuotojo indėlio sutarčiai nutraukti reikia laiko, maža to, niekas tokios sutarties nesudaro, jeigu žino, kad netrukus pinigų gali prireikti.

Kyla retorinis klausimas: gal mes, lietuviai, nesame tokie skurdžiai kaip dažnai mėgstame padejuoti? Faktas yra tik vienas – finansinio išprusimo mums tikrai trūksta, bet gal jau metas baigti dejuoti ?

Investavimas į brangakmenius

0

Deimantai investavimuiInvestavimas į brangakmenius – viena iš alternatyvų. Deimantų ir brangakmenių galia, simbolinė reikšmė, medžiagos tobulumas skatina vis daugiau žmonių domėtis šia investavimo kryptimi. Prekyba brangakmeniais Indijoje minima jau jau prieš 7000 metų. Šie akmenys abejingų nepalieka, jie turi magišką galią visus žavėti. Brangakmeniai pripažįstami visame pasaulyje.

Investavimas į deimantus nėra labai paprastas reikalas. Čia slypi labai daug subtilybių, kurias reikia išmanyti. Deimantų pigiai įsigyti yra tiesiog neįmanoma. Tai reikia suvokti, ir niekada nesižavėti pasiūlymu įsigyti pigų deimantą. Pigus deimantas – garantuota paslėpta klasta. Deimantas yra unikalus tuo, kad neturi jokio analogo. Jie naudojami pramonėje, nes nepakeičiami savo savybėmis – yra kiečiausia, patvariausia, tobuliausia medžiaga. Brangakmenio vertę lemia gamta. Kai jis susiformuoja be intarpų, ypatingos formos, spalvos ar visiškai bespalvis iš kurio galima išgauti blizgesį – tada pradedama vertinti emocijomis ar pinigais. Vertinant brangakmenį svarbiausia užduotis yra nustatyti: tai stiklinė ar plastmasinė brangakmenio imitacija, sukurta pramonėje, paveikta slėgio, temperatūros ar spinduliuotės ar tikrai tai yra investicinis objektas – natūralioje gamtoje susiformavęs brangakmenis. Tai pastebėti nėra paprasta. Nepatyręs brangakmenių pirkėjas gali tik reikalauti kokybę įrodančių dokumentų. Vertas paminėjimo istorinis įvykis, kai 0,95 karato (žirnio dydžio) deimantas aukcione buvo parduotas už 1 mln JAV dolerių. Tai buvo nepriekaištingos skaidrumo, retos raudonos spalvos, blizgantis akmenukas.

Didesni ir gerai nušlifuoti deimantai parduodami tik specializuotose parduotuvėse arba aukcionuose. Didesni kaip 50 karatų deimantai parduodami tik su dokumentais ir yra vardiniai.

Investavimas į brangakmenius yra subtilus reikalas. Patyrusiam brangakmenių žinovui – tai yra saugi ir garantuota investicija. Ko negalima būtų pasakyti apie šios srities pradinuką. Pradedančiajam investuotojui ši sritis gali būti pražūtinga, nes galima susidurti su nesąžiningumu, bandymu pasipelnyti parduodant ne tikrą akmenį. Ne ekspertas gali lengvai apsirikti. Nenatūralūs, sintetiniai “brangakmeniai” taip pat atrodo nepriekaištingai. Technologijos yra labai pažengusios ir yra išgaunami stulbinantys rezultatai. Tačiau reikia atminti, kad investicinis objektas yra tik natūralūs deimantai.