http://www.aktyvai.lt

Kas nemoka ilsėtis, tas ir negali gerai dirbti

0

darbas_poilsis

Šiuolaikinis gyvenimo būdas reikalauja maksimalaus energijos kiekio, nuolatinio budrumo ir dėmesio sutelkimo. Todėl užimtus žmones dažnai kamuoja chroniškas nuovargis.

Dažnai kai kurias problemas reikia išspręsti nedelsiant, todėl visiškai atsiduodame darbui, šeimos reikalams. Taip sprendžiant neatidėliotinus reikalus diena lėkte pralekia. Kita diena vėl pilna įvykių ir klausimų, kuriuos tuoj pat reikia išspręsti.

Užimti žmonės viską spėja, tačiau poilsiui laiko, deja, jiems nebelieka. Štai taip ir pasireiškia chroniškas nuovargis. Bet jį reikia kuo skubiau nugalėti. Juk po gero poilsio užplūdusios jėgos ir budrumas teigiamai veikia sveikatą ir darbingumą.

Pagrindinės poilsio taisyklės:

#1 – Eiti ilsėtis dar nepajutus nuovargio

Sunku patikėti, bet poilsiui taip pat reikia jėgų. Iš darbo negalima grįžti pavargusiems ir išsekusiems, kad nebeliktų laiko net pasivaikščiojimui. Jei kasdien darbe “ariate kaip arklys“, neleidžiate sau normaliai pailsėti, o organizmas patiria nuolatinį stresą. Todėl pasivaikščiojimui, skaitymui ar fitneso treniruotei būtinai reikia pasilikti jėgų. Negalima visos energijos skirti tik darbui. Ilsėtis būtina išmokti.

Užklupus lengvam nuovargiui, geriau iškart jo atsikratyti. Jis praeis greitai ir vėl su naujomis jėgomis bus galima kibti į darbus. Didelis nuovargis gali pakenkti sveikatai taip, kad vėliau teks ilgai gydytis.

Todėl būtina laikytis darbo ir poilsio režimo, t.y. ilsėtis dar prieš užklumpant nuovargiui, o ne atvirkščiai. Tada atliekamas darbas bus maksimaliai rezultatyvus, užplūs jėgos ir nuovargis nesijaus visą dieną.

#2 – Poilsis – tai veiklos pasikeitimas

Ši tiesa žinoma daugeliui, bet kodėl ją vis pamirštame? Jei pradedate jausti nuovargį, pasidarykite bent trumpą pertraukėlę.

Manoma, kad krūvis organizme pasiskirsto į 3 dalis – kūną, protą ir sielą. Priklausomai nuo veiklos rūšies, dirba viena ar kita organizmo dalis. Todėl dienos metu būtina karts nuo karto keisti veiklas ir krūvį maždaug po lygiai paskirstyti protui, sielai ir kūnui. Taip nebus juntamas nuovargis, o darbo diena praeis lyg smagi atostogų diena.

Taip pat labai svarbu derinti protinį darbą su fiziniu krūviu. Savo kasdienę veiklą būtinai paįvairinkite mankšta, pasivaikščiojimu, fiziniais pratimais. Užsiimant fizine veikla, smegenys ilsisi ir ruošiasi naujam darbo etapui. Netgi vienos protinės veiklos pakeitimas kita gali smegenims suteikti reikalingą poilsį. Skirtingos smegenų ląstelės yra atsakingos už skirtingas protines veiklas. Todėl vienoms ląstelėms dirbant, kitos ilsisi.

#3 – Sveikas miegas

Po sunkios darbo dienos geriausias poilisis yra geras miegas. Miegas leidžia pailsėti ir atsistatyti žmogaus nervų sistemai ir visiems organams. Svarbu pabrėžti, kad tik sveikas miegas teigiamai veikia organizmą. Po jūsų organizmui reikalingo miego valandų skaičiaus pajusite didžiulį jėgų ir energijos pliūpsnį. Tada visi darbo reikalai išsispręs tarsi savaime.

Problemų dėl sveiko miego kyla tada, kai nesilaikoma dienos režimo. Jei kurį vakarą nusprendžiate pavakaroti ir ilgėliau pažiūrėti filmą, sumažinate savo miego valandų skaičių. Kitą dieną garantuotai jaučiatės mieguistas ir nelabai darbingas.

Galbūt paauglystėje ar studijų laikais puikiausiai jausdavotės vaikštinėdami naktį ar šokdami iki paryčių. Ir toks gyvenimo būdas neigiamai neįtakojo bendros savijautos ir išorinės išvaizdos. Tačiau prabėgus keletui metų, pastebėjote, kad naktinis gyvenimas pradeda neigiamai atsiliepti darbingumui ir sveikatai. Todėl būtina saugoti savo organizmą ir leisti jam pakankamai išsimiegoti. Geras poilsis naktį – dienos budrumo garantas.

#4 – Kaip ilsėtis darbo metu?

Dažnai pavargstame pačiame darbo dienos įkarštyje. Be to, ne daug kas stengiasi atsikratyti nuovargio. Paprastai žmonės laukia darbo dienos pabaigos tam, kad galėtų pailsėti namuose. Bet ilsėtis reikia ir darbo metu. Psichologai mano, kad organizmo atstatymas darbe yra svarbi darbo dienos dalis.

Dauguma darbuotojų teigia, kad jie dažnai daro pertraukas, eina parūkyti ar išgerti kavos. Bet tai ne visai tai, ko reikia mūsų organizmui. Juk nekontroliuojame šių pertraukų laiko ir jas darome atsitiktinai. O poilsis turi būti reguliarus, tinkamą darbo ir poilsio režimą mūsų organizmas priima geriau.

Tam būtina nuspręsti ir užsirašyti, kas kiek laiko bus daromos pertraukos. Ir pertraukos turėtų būti reguliarios.

Pietų pertrauka – tai reglamentuotas laikas poilsiui. Būtina naudingai praleisti šį laiką ir neskubant grįžti į darbo vietą. Net gi jei papietaujate greitai, tai per likusį pietų pertraukos laiką geriau pasivaikščiokite ar paskaitykite knygą. Juk turite teisę tai daryti.

Viena problemų, kuri mus kamuoja darbe, yra mieguistumas. Dažnai norisi miegoti, tačiau nuolat stengiamės numalšinti šį norą. Iš tikrųjų, organizmui užtektų ir pusvalandžio miego po pietų.

Todėl ramiai sau galite nusnūsti automobilyje, jei turite laiko pietų pertraukos metu. Tai tikrai teigiamai paveiks jūsų darbingumą. Daugumoje įmonių yra tyli ir rami vieta, kurią taip pat galima išnaudoti popiečio miegui. Tik labai svarbu, kad jūsų niekas netrukdytų.

Jei jaučiatės mieguistai, šiandien eikite miegoti anksčiau. Ir nepamirškite darbo dienos metu kaitalioti veiklų. Jei nebandėte, pradėkite jau nuo šiandien!

Poilsio svarba

0

PoilsisDažno iš mūsų kasdienybė yra didelis darbo krūvis, tempas, įtampa. Šių kasdienybės sąjungininkų vargu ar įmanoma išvengti, tačiau būtina išmokti tinkamai į viską reaguoti, susiformuoti požiūrį, kuris ne dar labiau apsunkins situaciją, o palengvins. Nuo 40 iki 70 proc visų mūsų negalavimų įtakoja įtampa ir stresas. Taip teigia mokslininkai.

Kaip sau padėti?

Turime atsakingai pasirinkti darbo ir poilsio ręžimą. Išsikeldami sau dienos darbų tikslus, privalu suplanuoti ir polsio laiką. Neskiriant laiko pilsiui, laikui bėgant tai perauga į rimtesnes sveikatos bėdas: negalavimai, skausmai, nuovargis… Dirbantiems sėdimą darbą paprastai trūksta fizinio aktyvumo. O jei greta fizinio aktyvumo trūkumo dar prisideda žalingi įpročiai tokie, kaip: rūkymas, alkoholis ir taip gyvenama nuolat – šį kokteilį jau galėtume vadinti tiksinčia bomba.

Intensyvus, stokojantis poilsio ręžimas, neišvengiamai sukelia tokius sutrikimus kaip: galvos skausmas, nuotaikų kaita, miego sutrikimai, nerimas, nestabilus kraujospūdis, nemalnūs pojūčiai širdies plote, virškinimo sutrikimai.

Statistika sako, kad dažniausiai panašūs nusiskundimai , sukelti darbo krūvio ir įtampos, kamuoja verslininkus, darbą su studijomis derinančius bei vadovaujamas pareigas einančius asmenis.

Statistika teigia ir tai, jog streso darbe pasekmėmis dažniau skundžiasi vyrai, o moterys yra atsparesnės.

Pagelbės kitokia veikla

Vis daugiau atvirai kalbama apie psichosocialinius veiksnius ir kitokį požiūrį į darbą.

Specialistų teigimų labai svarbus švietimas. Intencyviai dirbantys žmonės turi turėti žinių apie įvairių faktorių poveikį jų sveikatai ir turi žinoti, kaip išvengti tokių pasėkmių.

Tačiau tikriausiai kiekvienas iš mūsų, teorinių žinių turime labai daug ir švietimo, kas yra gerai, o kas yra blogai nelabai reikia. Privalu kiekvienam keisti savo požiūrį į save, savo sveikatą. JAustis atsakingam pačiam prieš save. Savo genetikos mes nepakeisime, bet rizikos faktorius yra sėkmingai valdomas. Todėl rūkymas, alkoholis, antsvoris – yra mūsų pačių rankose.

Privalome sugebėti atskirti darbą ir poilsį. Juk dažnai mėstame apie darbą galvoti ir kalbėti net ir po darbo. Po darbo, bet kokios mintys apie darbą – neleidžia atsikvėpti. Jei darbas yra labiau sėdimas, protinis – puikiai atsikvėpti padėtu fizinė veikla: sportas, važinėjimas dviračiu. Jei darbas yra pakankamai fiziškai sunku ir judrus – puikiai tiks ramesnė veikla pvz muzika.