http://www.aktyvai.lt

Dėl atsakomybės stokos paslaugų tiekėjai nekalti

0

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas nelinkęs viešinti sąmokslo teorijų, paaiškinančių greitųjų kreditų rinkos puolimą, tačiau patikslino šia tema platinamą informaciją.

Pasak L. Valicko, bankų inicijuotų turto areštų yra beveik tiek pat, nors jie suteikia keliasdešimt kartų mažiau paskolų, tačiau jos paprastai yra didesnės kelis šimtus kartų.

„Dažnai pasakojamos istorijos, kaip žmogus paima vieną greitąjį kreditą ir galiausiai iššvaisto visą turtą. Tačiau mūsų praktika rodo, kad paprastai žmonės pirmiausia skolinasi didesnes sumas iš bankų, nevykdo įsipareigojimų, o baigia smulkiaisiais kreditais, kai trūksta pinigų net einamosioms išlaidoms. Paprastai tuo atveju, kai turtas areštuojamas, žmonės būna paėmę ne vieną kreditą, kitaip sakant, istorija būna prasidėjusi daug anksčiau. Tiesa yra tokia, kad daugiau kaip 90 dienų (nuo to momento žmogus laikomas nemokiu) vėluoja grąžinti kreditą ar sumokėti mėnesinę įmoką apie 7 proc. smulkiųjų kreditų klientų, ir šis skaičius mažai kinta nuo pat jų gavimo pradžios“, kalbėjo asociacijos vadovas.

L.Valicko teigimu, norima sudaryti įspūdį, tarsi smulkiųjų kreditų bendrovės tyčia siekia įklampinti žmones į skolas, tačiau laiku negrąžintas kreditas – tai tragedija ir skolininkui, ir bendrovei. Kadangi skolos yra nedidelės, priverstinai išieškoti skolas – labai brangu, kaštai nepadengia pelno, be to, kreditų bendrovės (ne tik kreditą suteikusi, bet ir kitos) praranda potencialius klientus – patekusiam į skolininkų duomenų bazes žmogui niekas jokių kreditų nebesuteiks. O atsakingai elgdamasis žmogus gali metų metus žygiuoti per nelengvą gyvenimą pasiramsčiuodamas retkarčiais paimamais nedideliais kreditais, nuolatiniu skolinimusi negadindamas santykių su aplinkiniais.

Deja, visuomet buvo ir bus žmonių, kurie nesusitvarko su savo finansais, kaip ir kitais, įsipareigojimais, tačiau ydinga yra visą atsakomybę už tai perkelti paslaugų tiekėjams, kad ir kokie ji būtų.

Artimas ramstis

Maždaug pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos ir net nedidelės netikėtos išlaidos – liga, buitinės technikos gedimas ar atlyginimo vėlavimas – juos išmuša iš vėžių. Padėties nežada gerinti ir Lietuvos bankas. Jis siūlo žymiai sumažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą ir taikyti kitus griežtus apribojimus. Tačiau vargu ar tai sumažins tokių atvejų kaip minėtas skaičių, nes ne kredito kaina ir net ne asmens pajamų dydis lemia, ar kreditas bus grąžintas. Tai lemia vartotojo atsakomybės jausmas.

Dar vienas momentas tas, kad tokiais sprendimais kaip tik skatinama skolintis daugiau – ribojant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bendrovėms smulkias sumas išvis neapsimokės skolinti, pelnas nepadengs sąnaudų, taigi minimali kredito suma didės. Komerciniuose bankuose mažiausia vartojimo kredito suma – 300 eurų, ir tokius kreditus suteikia ne visi bankai.

Skirtumai ne tokie akivaizdūs

Peržvelgus didžiųjų komercinių bankų skaičiuokles, akivaizdu, kad jie taip pat yra linkę teikti finansiniu požiūriu gana rizikingus kreditus. Pavyzdžiui, minimalų atlyginimą uždirbančiam žmogui 1000 eurų kreditas 5 metams iš pirmo žvilgsnio neatrodo patikimas, be to, reikia turėti omeny ir tai, kad tokia darbo vieta irgi nėra patikima, ir tai, kad iš minimalaus atlyginimo apskritai žmogus gali išgyventi tik teoriškai. Vadinasi, pagrindinis greitųjų kreditų trūkumas yra jų „greitumas“, t. y. Tai, kad žmogus gali priimti sprendimą skolintis spontaniškai, gerai nepagalvojęs, o jei tektų bendrauti su banko vadybininke, jam gal prašviesėtų galva.

L.Valickas sakė, kad būtent dėl šventos ramybės buvo nuspręsta nebeteikti kreditų nakties metu – bent jau asociacijai priklausančios bendrovės veikia darbo metu ar valanda kita ilgiau. „Tačiau tik dėl šventos ramybės, – nes nėra patikimų įrodymų, kad kreditus teikiant naktį būtų padaugėję nemokumo atvejų.“

Asociacijos vadovui keistai atrodo ir bandymai lyginti smulkiųjų kreditų palūkanas. Pavyzdžiui, jei žmogus skolinasi mėnesiui 100 eurų su 9 proc. palūkanų, tokiu atveju metinė palūkanų norma yra114 proc. Pašnekovo nuomone, tai tas pats, kas pavažiavus taksi už 5 litus skaičiuoti, kiek kainuotų taksi nuvažiuoti iki Klaipėdos, kur niekam net mintis nekiltų važiuoti…

Write a comment