http://www.aktyvai.lt

Greitieji kreditai – prapultis ar išeitis?

0

„Greitųjų kreditų bendrovės nesismulkina“, „ Greitųjų kreditų mėgėjai praranda būstus“, „Areštuotas lengvų pinigų mėgėjų turtas“ – susidaro įspūdis, kad vos pasiskolinęs šimtą ar du šimtus eurų žmogus pažadina mistines jėgas, kurios akimirksniu sugriauna jo gyvenimą. Kokia yra padėtis atmetus emocijas?

Po ilgų įtikinėjimų atiduoti skolą greitųjų kreditų bendrovės nebesismulkina – reikalauja areštuoti turtą. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, daug registruojama būtent lengvų pinigų mėgėjų turto areštų. Pernai tokių areštų mastas perkopė 7 mln. Eurų sumą.

Vien per pirmąjį 2015 metų ketvirtį greitųjų kreditų bendrovės pateikė 1 030 prašymų areštuoti nemokių klientų turtą. Bendra suma siekia 1,6 mln. eurų. „Palyginti nemažą tokių areštų skaičių, gali būti, lemia intensyviai reklamuojami greitieji kreditai. Tai skatina ne ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų, o jas trumpam išspręsti lengvai pasiskolinus. Vėliau imama dar viena paskola, skirta padengti pirmajai: matome, kad yra asmenų, skolingų beveik visoms greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms. Dėl to areštuojamas gyvenamasis būstas, automobilis“, – teigia Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus pavaduotoja Daiva Raupytė.

Šiek tiek mažiau Turto arešto aktų registre yra arešto aktų, priimtų pagal bankų prašymus, – per pirmuosius tris 2015 metų mėnesius įregistruota 1 010 tokių arešto aktų. Pastebima tendencija, kad su bankais skolininkai atsiskaito vis atsakingiau, 2014 per tokį pat laikotarpį gauta beveik penktadaliu (19,6 proc. ) daugiau kreipimųsi nei šiemet. Panaši ir lizingo bendrovių klientų elgsena – 2015 pirmojo ketvirčio duomenimis, registruota 20,6 proc. mažiau prašymų areštuoti jų turtą.

Iš viso per pirmąjį 2015 metų ketvirtį turto arešto aktų įregistruota 14 437. Tai 14 proc. mažiau, nei buvo įregistruota per pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. Daugiausia, apie trečdalį, areštuota kelių transporto priemonių, žemės sklypai sudaro 15 proc. bendro areštuoto turto, pastatai – 14 proc. Per pirmuosius tris 2015 metų mėnesius buvo areštuotas 2 107 įmonių ir 11 392 fizinių asmenų turtas. Asmenų, kurių turtas areštuojamas, amžius nesikeičia – dažniausiai areštuojamas 41 – 50 metų moterų ir 31 – 40 metų vyrų turtas.

Bendras 2014 m. Turto arešto aktų registre įregistruotų arešto aktų mastas siekia 893,5 mln. eurų sumą, o pirmąjį 2015 metų ketvirtį – 453,7 mln. eurų. 2015 metų kovo 31 d. duomenimis, Turto arešto aktų registro duomenų bazėje buvo įregistruotas 220 571 turto arešto aktas. Fizinio asmens turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis fizinio asmens nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą ar kitų asmens įsipareigojimų vykdymą.

Lemia įvairios aplinkybės

Fizinio asmens turtas gali būti areštuojamas dėl įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, laiku nesumokama bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nutarimas skirti baudą persiunčiamas, kad būtų vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, arba vengiama vykdyti laiku prisiimtus įsipareigojimus, dėl kurių yra priimtas teismo sprendimas.

Sprendimą areštuoti Lietuvos Respublikoje esantį turtą turi teisę priimti teismas, antstolis, prokuroras, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, muitinės institucijos ir kitos įstatymuose numatytos valstybės institucijos ir pareigūnai. Privačių bendrovių šiame sąraše nįra – sprendimą priima teismas, antstolis, jei suma yra ganytinai didelė ir nėra kitų galimybių išieškoti skolą, ir valstybės institucijos.

Dažnai turto areštas yra taikomas ir dėl nepagrįstos sumos. Pavyzdžiui, 30 tūkst. Eurų kainuojantis turtas areštuojamas dėl kelių šimtų eurų skolos, tačiau tai nereiškia, kad jis bus parduotas iš varžytinių. Suma, kai skolos išieškojimas yra nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, – 2 tūkst. Eurų. Sprendimas areštuoti turtą dažnai priimamas ne tik norint garantuoti skolos grąžinimą, bet ir stengiantis skolininką morališkai paspausti bei dėl vienos visiškai paprastos pragmatiškos priežasties – turto arešto aktas kainuoja, maža to, tai viena iš brangesnių vykdymo proceso procedūrų.

Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė sakė, kad nekilnojamasis turtas areštuojamas ta apimtimi, kurios reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, t. y. ne didesne. Kitaip sakant, jei turtas bus parduodamas, kreditoriaus ir antstolio naudai bus išskaičiuojama būtent ta suma, tai visiškai nereiškia, kad iš žmogaus bus atimtas visas būstas. Pasak specialistės, kartais privačios kreditų bendrovės kreipiasi į teismą su prašymu areštuoti turtą, kad tikrai būtų garantuotas atsiskaitymas su kreditoriais, tačiau toliau niekas nevyksta – laukiama, kol skolininkas atsiskaitys. Jeigu norima skolą išieškoti priverstine tvarka, reikia kreiptis į teismą, šis išduos vykdomąjį raštą išieškoti skolą, ir tuomet darbo imsis antstoliai. Paprastai taip ir daroma.

Priešiškumas neslūgsta

Smulkieji vartojimo kreditai (dar vadinami greitaisiais kreditais) nuo pat atsiradimo Lietuvoje pradžios (prieš 9 metus) buvo sutikti itin priešiškai. Tiesa, netruku šią nuomonę pagrindė ir nemažai, dramatiškų istorijų – žmogus pasiėmė greitąjį kreditą ir liko be nieko… Beje, tokiais atvejais nutylima, kad išieškant nedidelį kreditą antstolių išlaidos gali jį padvigubinti. Dera pasakyti ir tai, kad antstolių išlaidos, netylant visuomenės pasipiktinimui, taip pat buvo ne kartą koreguotos, kaip, beje, ir greitųjų kreditų bendrovės, patirdamos spaudimą, irgi tvarkė savo veiklą.

Tiesa, yra žmonių, sugebėjusių pasiskolinti iš bene visų veikiančių greitųjų kreditų bendrovių, kaip ir prasilošusių, įklimpusių į priklausomybių liūną, tačiau kraštutiniai atvejai yra kraštutiniai, ir jų paprastai, kaip ir tokių žmonių, nebūna daug. Teisinis neišprusimas, baimė, panika, finansinių ir gyvenimiškų įgūdžių stoka ir t. t. iš tiesų tokius žmones neretai sumala į miltus, kita vertus, dėl įvairių priežasčių bankrutuoja net patyrę verslininkai.

Vargo kreditai

Vis dėlto tokių paslaugų paklausa yra didžiulė – 14 proc., arba apie 400 tūkst. Šalies gyventojų yra ėmę smulkųjį kreditą. Jų neatbaido nei neigiama viešoji nuomonė, nei eskaluojamas faktas, jog greitieji kreditai yra pačios brangiausios paskolos. Kodėl? Dviem trečdaliams namų ūkių negalėtų padengti netikėtų išlaidų. Tokiems žmonėms vienintelė išeitis – greitieji kreditai. Žinoma, visuomet geriau nesiskolinti nei skolintis, tačiau yra kaip yra…

2006 metais profesorius Muhamadas Junusas gavo Nobelio taikos premiją už itin sėkmingą darbą mažinant skurdą per didesnį kreditų prieinamumą. Tiesa, jis kalbėjo apie mikrokreditus verslui – idėja gimė tuomet, kai profesorius pasikalbėjo su moterimis viename iš Bengalijos kaimų. Jos užsiėmė gaminių iš bambukų pynimu, bet dažnai neturėdavo pinigų žaliavai įsigyti, kitaip sakant, trūko apyvartinių lėšų. Nedideli kreditai padėdavo joms plūduriuoti paviršiuje ir išlaikyti šeimas. Keista, bet iki tol apie tokius kreditus niekas nė nekalbėjo – didieji bankai jų neteikdavo dėl mažo pelno, nepadengiančio vargo juos išduodant, ir palyginti didelės rizikos. Mikrokreditų idėja netrukus paplito besivystančiose šalyse ir netgi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Lietuvoje greitieji kreditai dažniausiai imami vartojimo išlaidoms padengti, tačiau protingai naudojami kreditai atneša daugiau naudos nei žalos.

Write a comment